Ištrauka

Rašytinė LAUKUVOS istorija prasideda 1253-iaisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio piliakalniai bei mitologinis Padievyčio kompleksas liudija šio krašto kovą dėl savo laisvės, kalbos, būdo.

Antrojoje monografijos „Laukuva“ dalyje (pirmoji dalis išleista 2005 m.) yra Etninės kultūros, Kalbos, Tautosakos, Įžymių žmonių skyriai ir Istorijos skyriaus poskyris „Aplinkiniai dvarai ir kaimai“, gausiai iliustruotas žemėlapiais ir nuotraukomis.

Plačiai pristatomi XIX a. pabaigos ir XX a. vidurio vestuvių, žemdirbystės, amatininkystės ir kt. papročiai. Kalbos skyriuje aptariami gyvenamųjų vietų vardai, gyventojų pavardės, šnektos ypatumai. Tautosakos skyriuje pateikiamas didelis pluoštas dainų ir pasakojamosios tautosakos, užrašytos Gulbių kaime gimusio ir augusio žymaus etnologo prof. Norberto Vėliaus (1938 01 01 – 1996 06 23) ir kitų rinkėjų.

Laukuviškis prelatas Antanas Rubšys (1923 11 05 – 2002 08 27), apkeliavęs ir pažinęs didelę dalį pasaulio tautų, apie tautiškumą ir lietuvybę kalbėjo taip: „Ką reiškia tapti lietuviu? Kaip reikia tapti lietuviu? Perimant savo tautos religinį ir tautinį kraitį – religinis kraitis puoselėja žmogaus visuotinumą, o tautinis duoda savitumą – „stuburkaulį“ asmeniui... Vargas ir kančia mūsų tautos istorijoje subūrė tautą ateičiai...“

Pasinaudojus „Versmės“ leidyklos sukaupta duomenų baze, archyvine, ikonografine ir kita medžiaga, pirmą kartą plačiai pristatomi laukuviškiai – 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai ir kariai. Knygą praturtina plačiai nušviesta šio krašto fotografijos istorija. Skaitytojas ras žinių apie žmones, gimusius, gyvenusius, dirbusius ir kūrusius Laukuvoje ir už jos ribų.

Daugiau
Leidykla Versmė
Metai 2008
Leidinio kalba Lietuvių
Kategorijos Mokslas